Viačeslav Ganelin miuziklas „VELNIO NUOTAKA"

Viačeslav Ganelin

„VELNIO NUOTAKA"

2 veiksmų miuziklas lietuvių kalba
Libreto autorius Sigitas Geda

Kūrėjai:

Muzikos vadovas ir dirigentas Dainius Pavilionis

Dirigentas Martynas Staškus

Režisierius Kęstutis S. Jakštas

Scenografė ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė

Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas

Chormeisteris Vladimiras Konstantinovas

Choreografas Agris Daņiļevičs (Latvija)

Premjera: 2012 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Trukmė: 1.30 val. (su 20 min pertrauka)

1972 m. sukurta Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas. Jo siužeto pagrindu tapo Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ – viena žymiausių meilės istorijų XX amžiaus lietuvių literatūroje. Ši apysaka įkvėpė ir 1973 m. ekranus pasiekusio pirmojo lietuviško muzikinio kino filmo „Velnio nuotaka“ kūrėjus (rež. Arūnas Žebriūnas). Kompozitoriaus ir pianisto V. Ganelino šiam filmui sukurta muzika scenoje skamba ir šiandien, neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

2012 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukurto režisierius Kęstutis S. Jakštas pasakojo, kad šis miuziklas atskleidžia lietuvių liaudies kodą – „tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę net tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti“. Amžina gėrio ir blogio kova, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudina ir kviečia dar ir dar kartą panirti į mitologizuotą „Velnio nuotakos“ miražą.

Kartą rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, angelai ima maištauti. Atsipeikėjęs jis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų, Pinčiukas, išvarytas iš rojaus atsiduria senyvo malūnininko Baltaragio kūdroje. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis Baltaragio geista Marcelė, bet tai, ko Baltaragis dar neturi, priklausys Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, o jos duktė Jurga išauga gražuole, pamilsta… Tačiau ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį. Netrukus Jurgai tenka pripažinti, kad Girdvainiui labiau rūpi ne ji, o išpuoselėti jo žirgai. Šiuos pavagia Pinčiuko pasamdytas arkliavagis Raupys. Palikęs Jurgą ir viską pasaulyje pamiršęs, Girdvainis išbėga ieškoti savo mylimų žirgų, o jų neradęs – išprotėja. Sielvartaujanti Jurga pasiligoja. Vieną vakarą pamačiusi nusiminusį Girdvainio atvaizdą lange, ji išbėga į lauką ir, sekdama paskui jo tolstantį šešėlį, nuskęsta ežere.

Užburianti šio pasakojimo herojų istorija, jų jausmų jėga ir grožis, išraiškingos ir įsimintinos miuziklo melodinės linijos – tai elementai, kurie ir šiandien verčia prisiminti, dar kartą pamatyti ir išgirsti legendinę „Velnio nuotaką.

Liepos 22 d. /  21:00 / penktadienis

Baublių muziejuje / Bijotų dvaro sodyboje

Įėjimas laisvas